DANSKE pensija

Fondo investavimo strategija yra ilgalaikio augimo strategija, pagal kurią siekiant užtikrinti Fondo turto vertės augimą ilgu laikotarpiu, iki 100 procentų Fondo turto gali būti investuota į nuosavybės vertybinius popierius (akcijas) skirtingose pasaulio šalyse. Investavimo rizika yra didelė.

Siekiant stabilaus Fondo turto vertės augimo, dalis Fondo turto visuomet investuojama į skolos vertybinius popierius (obligacijas), pinigų rinkos priemones (iždo vekselius ir pan.), indėlius bei kitas investicines priemones su fiksuota palūkanų norma.

2011 m.

DANSKE pensija 100 fondo grynųjų aktyvų vertės pasiskirstymas 2011 metų pabaigoje pagal investicijų specializaciją: 42,85 proc. fondo turto investuota į fondus; 27,71 proc. fondo turto investuota į ne nuosavybės vertybinius popierius; 19,30 proc. fondo turto buvo laikoma terminuotuose indėliuose; 9,29 proc. fondo turto buvo laikoma kaip grynieji pinigai ir 0,88 proc. fondo turto investuota į nuosavybės vertybinius popierius.

Paskutiniame 2011 metų ketvirtyje akcijų rinkos visame pasaulyje išliko padidėjusių svyravimų lygyje. Spalio mėnesį išsivysčiusių ekonomikų akcijų rinkos pradėjo rodyti atsigavimo požymius, o spekuliacijos dėl lengvesnio Europos skolos krizės išsprendimo artimiausiu metu (susitarimai dėl Graikijos skolos nurašymo, Europos bankų rekapitalizacijos planai, planai apsaugoti kitas įsiskolinusias valstybes nuo „Graikijos likimo“) paskatino ir toliau stiebtis nuosavybės kapitalo rinkas. Kylančių ekonomikų akcijų rinkos paskutiniame 2011 metų ketvirtyje rodė kuklesnius rezultatus, tačiau metus baigė taip pat pozityviomis nuotaikomis. Išsivysčiusiosios rinkos lapkričio ir gruodžio mėnesiais turėjo keletą trumpalaikių aukštyn-žemyn ciklų, kuriems pagrindą suteikė investuotojų reakcija į įvykius sprendžiant Europos skolos krizę, taip pat trečio ketvirčio įmonių rezultatus, bei į skelbtus Europos ekonomikos rodiklius. Nepaisant šio nepastovumo, paskutinis 2011 metų ketvirtis įnešė teigiamų nuotaikų dėl Europos kapitalo rinkos stabilizavimo.

2010 m.

2010 pabaigoje bendras DANSKE pensija 100 fondo turto pasiskirstymas: 13,2 proc. fondo lėšų sudarė fiksuoto pajamingumo instrumentai; 84,6 proc. sudarė akcijos ir akcijų fondai ir likutis laikomas grynaisiais pinigais.

Fonde DANSKE pensija 100 fiksuotų pajamų vertybiniai popieriai yra kaip alternatyva gryniesiems pinigams, kai investicinis portfelis nėra visiškai suformuotas, tokio portfelio trukmė (duration) yra laikoma apie 1. Kredito rizikos atžvilgiu pagrindinė taisyklė, kuria vadovaujamasi valdant DANSKE pensija 100 fondą, yra pažaboti kredito riziką, investuojant į investicinio reitingo vertybinius popierius ir ribojant investicijas į žemesnio reitingo vertybinius popierius.

Esminis veiksnys, turėjęs lemiamos įtakos bendram fiksuotų pajamų vertybinių popierių ir akcijų pasiskirstymui portfelyje pirmąjį nagrinėjamojo laikotarpio ketvirtį buvo rinkoje vyraujanti nuotaika dėl galimų rizikingų aktyvų vertės svyravimų. Kadangi pasaulinės akcijų rinkos sausio pabaigoje vasario pradžioje patyrė korekciją, nuspręsta padidinti akcijų dalį portfelyje, tikintis stabilesnės situacijos Graikijoje ir visoje finansų rinkoje. Antrąjį ketvirtį iškilo skolos problema ir rizika investuoti Europoje, nes baimintasi pasikartosiančio nuosmukio, ypač JAV ekonomikoje. Šie lūkesčiai nulėmė kapitalo ir kredito rinkų nuosmukį, ypač pasireiškusį gegužės mėnesį, nors ir tuo metu buvo vykdoma Europos garantinio paketo programa. Trečiąjį ketvirtį vyraujančios baimės dėl galimos pasikartosiančios krizės JAV ekonomikoje nulėmė padėtį finansų rinkose. Protekcionizmo politika pasireiškė naujais prekybos tarifais, kapitalo kontrole ir mokesčiais, centrinių bankų vykdomomis intervencijomis užsienio valiutų rinkose. Bene esminis veiksnys, turėjęs lemiamos įtakos finansinių rinkų elgsenai ketvirtąjį nagrinėjamo laikotarpio ketvirtį, buvo aktyviai vykdoma JAV centrinio banko (Federalinės rezervų sistemos) vykdoma kiekybinio palengvinimo politika. Dėl jos rizikingų aktyvų – akcijų, aukšto pajamingumo vertybinių popierių – pajamingumas augo, atitinkamai ilgo laikotarpio vyriausybių ir įmonių vertybinių popierių grąžą tapo neigiama.

2009 m.

2009 m. pabaigoje bendras DANSKE pensija 100 fondo turto pasiskirstymas: 3 proc. buvo investuota į akcijas; 62 proc. – į investicinius fondus; 1 proc. sudarė investicijos į skolos vertybinius popierius; 10 proc. – indėliai; likutis laikomas grynaisiais pinigais.

Akcijų pasiskirstymą portfelyje lemia numatomos rizikos ir tikėtų lūkesčių kombinacija. Pirmąjį ataskaitinio laikotarpio ketvirtį dėl besitęsiančios pasaulinės krizės ir nuosmukio signalų, laikyta mažesnė akcijų dalis. Antrąjį ketvirtį, pastebėjus rinkų atsigavimo tendencijas, šiek tiek didinta akcijų dalis, tačiau į šį procesą žvelgta itin atsargiai ir atsakingai – investicijų kainos kilo dėl ekonomikos pagyvėjimo, tačiau makroekonominiai rodikliai išliko gana prasti, sąlygodami didėjančias rizikas. Trečiąjį ketvirtį ženkliai padidinta akcijų dalis portfelyje. Tokį apsisprendimą pagrindė techninė analizė, tačiau tik įžvelgus pirmus rinkos perkaitimo signalus, šiek tiek sumažintos akcijų pozicijos, reaguojant į numatomą korekciją.

2008 m.

2008 pabaigoje bendras DANSKE pensija 100 fondo turto pasiskirstymas: 3 proc. investuota į akcijas; 11 proc. – į kolektyvinio investavimo subjektus; 55 proc. – Vakarų Europos šalių skolos vertybiniai popieriai; 18 proc. sudarė indėliai; likutis laikomas grynaisiais pinigais.

Bene esminis faktorius, nulėmęs tokį turto pasiskirstymą tarp akcijų ir fiksuotų pajamų vertybinių popierių 2008 m., buvo besipildantys lūkesčiai, kad ne tik JAV, bet ir pasaulinė ekonomika lėtėja. Atsižvelgus į tai, kad dar buvo nenumatomas atsigavimas finansiniame ir nefinansiniame sektoriuje, investuota daugiausia į vyriausybių vertybinius popierius, pasinaudojant pastovios grąžos užtikrinimo galimybėmis, o įžvelgus atsigavimą akcijų rinkoje, tinkamu metu planuojama lėšas perkelti į akcijas.

Apibendrinant, vertinant DANSKE 100 pensijų fondą per tikėtinos investicinės grąžos prizmę, reiktų paminėti, kad 2008 m. stengtasi neigiamą akcijų investicinę grąžą kompensuoti perkeliant lėšas į skirtingas turto klases – fiksuotų pajamų vertybinius popierius, kaip alternatyvą akcijoms.

2007 m.

2007 m. pabaigoje bendras fondo turto pasiskirstymas: 8 proc. sudarė skolos vertybiniai popieriai; 10 proc. – tiesioginės investicijos į akcijas; 74 proc. – diversifikuoti akcijų fondai ir fondai, kuriais prekiaujama biržoje; indėliai ir grynieji pinigai sudarė 8 proc.

Fondo vidutinė svertinė portfelio trukmė (fiksuotų pajamų vertybinių popierių daliai) buvo 0,26 metų. Atsižvelgiant į nedidelį skirtumą tarp pinigų rinkos ir ilgalaikių priemonių palūkanų normos (pelningumo), ataskaitiniu laikotarpiu buvo investuota į trumpesnio laikotarpio obligacijas bei pinigų rinkos instrumentus.

2007-ieji metai vėl buvo sėkmingi kylančių pasaulio rinkų aktyvams. Pensijų fondas investavo didžiąją aktyvų dalį į kylančių rinkų akcijas bei fiksuoto pajamingumo instrumentus. Nors pasaulinių akcijų rinkų veiklos rezultatai buvo teigiami, žiūrint visų metų rezultatus, tačiau antroje metų pusėje buvo didesnių neramumų rinkose dėl pasaulinės finansų krizės grėsmės iškilimo. Pagrindiniai neramumai finansų rinkose kilo dėl prisiimtos per didelės rizikos Jungtinių Amerikos Valstijų būsto paskolų rinkoje, ir jie išplito po visas pasaulio rinkas.

2006 m.

Šiais metais investuotojų dėmesys buvo sutelktas į globalius makroekonominius veiksnius: infliaciją, palūkanų normų didinimą JAV, Eurozonoje ir Japonijoje (atsisakant nulinės palūkanų normos politikos), energijos išteklių pasiūlos bei paklausos klausimus. Laikotarpio bėgyje buvo žymiai sumažinta kylančių rinkų dalis Fondo portfelyje ir padidinta mažiau rizikingo turto iš Vakarų Europos ir JAV dalis. Dėl to metų pabaigoje 40 proc. Fondo akcijų buvo investuota kylančiose rinkose, o 38 proc. išsivysčiusiose rinkose. 22 proc. Fondo turto buvo investuota į palūkanų instrumentus ir grynuosius pinigus. 2006 metais didžiausią įtaką Fondo investavimo rezultatams darė trumpalaikės Europos šalių akcijų rinkų tendencijos – dėl subjektyvių investuotojų nuotaikų rinkoje padidėję akcijų rinkų svyravimai. Metų viduryje ši priežastis nulėmė trumpalaikį fondo vieneto vertės sumažėjimą.

2005 m.

Per šiuos metus buvo padidinta akcijų dalis Fonde. Pasaulis vis dar gyveno rekordiškai žemų palūkanų normų sąlygomis. 2005 metų pabaigoje bendra akcijų dalis portfelyje buvo 79 proc., o likusi dalis buvo investuota į palūkanų instrumentus ir grynuosius pinigus. Kylančių rinkų** dalis didėjo, o išsivysčiusių rinkų buvo mažinama. Buvo nuolat plečiamas pasaulinis investicijų paskirstymas investuojant į tokius regionus kaip Azija ir Lotynų Amerika. Dėl rizikos, susijusios su nedideliu rinkos likvidumu ir investuotojų trūkumu, nuosekliai mažėjo ir Baltijos šalių akcijų dalis portfeliuose. Metų pabaigoje Fondo portfelyje 56 proc. turto sudarė investicijos kylančiose rinkose, o 23 proc. investicijos išsivysčiusiose rinkose.

** „Kylančios rinkos“ – šalių, išgyvenančių ypač sparčių ekonominių ir / ar politinių permainų laikotarpį, rinkos. Pavyzdžiui: Rytų ir Centrinės Europos šalys neseniai įstojusios ar besirengiančios stoti į ES.

2004 m.

Tik metų pabaigoje buvo suformuota Fondo akcijų portfelio dalis iš investicijų Rytų ir Centrinėje Europoje. Investicijų kituose pasaulio regionuose portfelio dalies formavimas nebuvo pabaigtas. Metų pabaigoje Fondas buvo investavęs 40 proc. lėšų į Centrinės ir Rytų Europos šalių, 20 proc. į Vakarų Europos šalių, 10 proc. į JAV ir 10 proc. į Azijos šalių akcijų rinkas, skaičiuojant nuo viso Fondo turto.